Duona už auksą brangesnė

Pasaulyje yra dalykų, kurių vertė niekuo neišmatuojama. Tai oras, vanduo, žemė ir saulė. Prie jų galima priskirti ir duoną – seniausią ir amžinai jauną žmogaus darbo produktą. Duona – už auksą brangesnė – byloja liaudies išmintis. Iš tiesų, nei kuklūs pusryčiai, nei kasdieniai pietūs, nei šventinis stalas neapsieina be duonos. Net vaikai žino šviežiai iškeptos duonos kvapą.

Tačiau kaip duona patenka ant stalo, kokį kelią ji nueina, kad pradžiugintų žmones, jie vargu ar atsakys. Būtent tokį tikslą sau išsikėlė grupės „Žiogeliai“ pedagogai, kad padėtų vaikams suprasti, jog duona – didžiulio darbo rezultatas, kuriame dalyvauja daugelio profesijų žmonės, todėl su duona reikia elgtis pagarbiai.

Nuo seniausių laikų ruginės duonos kepimas buvo laikomas atsakingu ir garbingu darbu, ištisu menu, kuriame buvo naudojamos kepėjų „ypatingos paslaptys“, laikytos paslaptyje nuo visų.

Veikla grupėje buvo įdomi ir įvairi. Vaikai klausėsi su tema susijusių kūrinių skaitymo, žaidė, išmoko eilėraštį „Iš ko kepama duona?“, atliko kūrybinius darbelius. Veiklos su vaikais rezultatu tapo sausainių ir picos kepimas, kurį vaikai atliko kartu su savo pedagogais. Dabar esame tikri, kad žodžių „duona už auksą brangesnė“ prasmė vaikams suprantama.

Mokytojos O. Faleeva, J. Virčinskienė

Jūsų nuomonė